vieninti

vieninti: viẽninti (-yti), -ina, -ino [K], KŽ; Sut, S.Dauk 1. žr. vienyti 2. | refl.: Vieninas jau miškai, susvienina in krūvą Srj. 2. refl. žr. vienyti 3 (refl.): Per kurį (sakramentą) pirm su Christumi, paskuito su Bažnyčia jo vieninamės ir tikrai tampame su juo vienu daiktu DP264. 3. refl. sutikti, sutarti: Jie labai viẽninosi Pun. 4. žr. vienyti 5: Jei skiria mus tikyba arba kalba, tad vienina mus tie patys vargai Pt. Tarminė rašyba kiek galėdama taikina ir vienina lietuviškos kalbos tarmes tarp savęs Jn. Trejopas yra ryšys, kuris vienina ponus su tarnais rš. [Sakramentas] mus suglaudžia su Viešpatimi Christumi ir daro mus bendrais kūno ir dievystės jo ir mus bendrai vienina Christuje DP132. Dievas – žmogus… numirė už juos (žmones) kaipo apiera, vieninanti svietą su Dievu brš. 5. refl. žr. vienyti 6 (refl.): Ka tas siūlas prie kitų ir nesiviẽnino Pv. \ vieninti; apsivieninti; suvieninti

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

apsivieninti — apsiviẽninti susituokti: Karaliūtė po paginėjimo kovos apsivienino su tuoj mužikėliu MitVI68(Mrc). vieninti; apsivieninti; suvieninti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvieninti — suviẽninti; SD451, S.Dauk, N, M 1. Kvr žr. suvienyti 2: O daba suviẽnino i tą ravuką, i kavojasis visi (pakaruoklių, nekrikštų kapinėse nebelaidoja atskirai) Grnk. Suvienino kelius kolūkius Sdb. | prk.: Dūšia mana kūno tavo geidžia, širdis mana … Dictionary of the Lithuanian Language
vieninimas — viẽninimas sm. (1); Vd → vieninti 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
vienintas — vienintas, a adj. vientisas, nesudėtinis, nešakotas: Vieninti rakiai BTŽ355. Vieninta šaknis BTŽ430(P). Lapu du viršesniuoju vienintu, gilelėmis rėsvomis, karmazinėmis antbirstintu P … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias